Elizabeth Bard PIETŪS PARYŽIUJE. MEILĖS ISTORIJA SU RECEPTAIS (angl. Lunch in Paris. A Love Story with Recipes)

Puslapių skaičius: 312

Leidykla: Alma literra, 2013
Vertimas: iš anglų k. vertė Violeta Karpavičienė

www.goodreads.com vertinimas: 3.66 (įvertino 9.438) 

Perskaityta: 2015-06-01
Knyga: Tai pirmoji skaityta šios autorės knyga. Elektroninė knyga 
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiki knyga, kurios nepamirši)

Mano mintys apie knygą:

Knyga kitokia, nei kitos. Čia ne tik meilės istorija, bet ir receptai, kurie įterpti kiekvieno skyriaus pabaigoje. Receptai kai kurie lengvi, o kai kurie reikalauja ir didesnio susikaupimo. Planuoju kai ką išbandyti.
Kaip meilės istoriją vertinu vidutiniškai, nes mažokai jausmų aprašymo. Pasirodė šaltokai aprašyta meilė, nors įvykiai ir demonstruoja meilę. Meilė čia kartu ir beprotiška ir racionali (pagrindinė veikėja sutinka tekėti ne iš karto, nors sako, jog myli jį).

Knygoje šalia meilės istorijos atskleisti Amerikos ir Prancūzijos kultūrų skirtumai. Dievinamas prancūzų maistas, valgymo kultūra, menas. Iš blogosios pusės atsiliepiama: karjeros pasiekimas tik „per ryšius“, pesimistinis ir lėtas požiūris kažko siekiant, pardavėjas visada teisus, o ne jo klientas, prasta medicininė sistema. Įdomu buvo pamatyti Prancūziją įvairią, ne tik tobulą.

Autorius
Elizabeth Bard – iš JAV kilusi žurnalistė bei meno istorikė, gyvenanti Prancūzijoje. Jos straipsniai apie meną, keliones, madą ir dizainą spausdinami The New York Times, The Washington Post, Wired“, Time Out, Fodor’s ir kituose garsiuose laikraščiuose bei žurnaluose.
Kviečiame apsilankyti autorės tinklalapyje ir daugiau sužinoti ne tik apie ją, bet ir apie Prancūziją, prancūzus ir prancūzišką virtuvę:
http://www.elizabethbard.com/

Anotacija
Su savo vyru prancūzu permiegojau įpusėjus pirmajam pasimatymui. Sakau – įpusėjus, nes jau buvom papietavę, bet kavos dar neužsisakę. Pasirodo, tai buvo lemtingas momentas, daug svarbesnis mano būsimai laimei nei metai, praleisti koledže ar su geru psichiatru. Klausimas buvo pateiktas labai nerūpestingai: panašėjo į lietų. Galėjom prasėdėti jį kavinėje arba, kadangi vyriškio butas buvo netoliese, jis galėjo išvirti arbatos.
Tada dar nežinojau, kad amerikietės Paryžiuje buvo laikomos kekšėmis, kurios būdamos blaivos užsiiminėja tuo, ką anglės darytų tik nusigėrusios. Man tai atrodė paprastas pasirinkimas; aš mėgstu arbatą.

Jauna amerikietė Elizabeta savaitgaliui atvyksta į Paryžių pas savo naują pažįstamą – žavų prancūzą Gvendalį, jaukioje kavinukėje prisėda su juo papietauti ir... visiems laikams pasilieka šiame mieste. Kas tai – meilė iš pirmo žvilgsnio?
Iš tikrųjų tą lemtingą popietę į Elizabetą kaip žaibas trenkia iš karto net dvi aistros – žaviajam Gvendaliui ir... prancūzų virtuvei. Ilgai nesvarsčiusi mergina ryžtasi pradėti naują gyvenimą romantiškiausiame pasaulio mieste.
Siaurais laiptais užvilkusi lagaminus į savo naujuosius namus – kuklų, bet paryžietiškai bohemišką Gvendalio butuką, Elizabeta netrunka įsisukti į triukšmingų gatvės turgelių, žavių kavinukių ir spalvingo meilės miesto šurmulį. Ji išmoksta darinėti žuvį ir nuraminti namų ilgesio skausmą (ruošdama šokoladinę suflė). Ir greitai suvokia, kad prancūzus ir savo mylimąjį iki galo perpras tik prisijaukinusi Prancūzijos virtuvės paslaptis...
Paskanintas gundančiais receptais, romanas „Pietūs Paryžiuje“ pasakoja apie ugningą meilę ir su geru sąmoju atskleidžia, ką reiškia turėti namus ir būti laimingam.
Ši knyga tobulai tiks visiems, kas svajoja ir tiki, jog pietūs Paryžiuje galėtų pakeisti jų gyvenimą.

„Romanas „Pietūs Paryžiuje“ – toks pat žavus ir koketiškas kaip Paryžius. Aistringa kelionė per žiburių miestą pažadina mūsų pavargusias širdis ir gomurius. Būkite pasiruošę prancūziškų bučinių, juodojo šokolado ir Bard prozos švelnaus žavesio kerams.“
Nani Power

„Meilės istorija visuomet yra žavi, o istorija su receptais yra dar ir naudinga. Gera virtuvė – tai neatskiriama tikrų prancūziškų santykių dalis.“
Diane Johnson, rašytoja

Elizabeth Gilbert VALGYK, MELSKIS, MYLĖK (angl. Eat, pray, love)

Puslapių skaičius: 344 

Leidykla: Vaga, 2007 
Vertimas: iš anglų k. vertė Antanina Banelytė

www.goodreads.com vertinimas: 3.45 (įvertino 947,430) 

Perskaityta: 2015-05-04 
Knyga: Tai pirmoji skaityta šios autorės knyga. Elektroninė knyga 
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiki knyga, kurios nepamirši)

Mano mintys apie knygą:
Tai moterims skirta paprasta, lengvai skaitoma savaitgalio knyga. Daugumai moterų, kurių santykiai su mylimaisiais nesusiklostė gerai, teko skirtis ar svarstoma apie tai,  tai bus labai artima išgyvenimais istorija. Knygos istorija – tai tikra autorės istorija, todėl čia viskas tikra, nors ir knygos pabaiga man labiau priminė gražios pasakos pabaigą. Knygoje puikiai pateikiami moters išgyvenimų pasikeitimai: kaltė sau dėl nenusisekusių santykių, greitas ieškojimas naujų santykių, kurie vėlgi nenusiseka, po to aplinkos pakeitimas, bandymas save pamaloninti  - maistu, naujo užsiėmimo atradimas – naujos kalbos mokymąsis, savęs ieškojimas, o galiausiai naujų jėgų atgavimas naujam etapui – naujai meilei. Labai patiko skirtingų šalių kultūrų atskleidimas persipinantis veikėjos jausmų labirinte, bet jų norėjosi dar daugiau.

Autorius: Elizabeth Gilbert  biografija: http://www.elizabethgilbert.com/bio/

Anotacija:

Ši knyga tai kartu fizinė kelionė, dvasiniai ieškojimai ir kelionių atsiminimai. Keliaujama po tris šalis. Italijoje Elizabeth Gilbert studijuoja malonumų meną, Indijoje, apsistojusi nuošaliame vienuolyne, ji atsideda religiniam atsidavimui. Kelionės pabaigoje Bali ir Indonezijoje rašytojai pavyksta pasiekti pusiausvyrą tarp šių dviejų patirčių: malonumo ir atsidavimo. Knygoje vienas šimtas aštuoni skyriai atitinka šimtą aštuonis Japa Malas, Indijos maldos rožinio karoliukus. Gilbert naudojasi šiais skaičiais ir pasakojimo struktūra, kad pažintų save ir lankomas vietoves.
Daugelis sako, kad net ir skaitytojai, kurių nedomina knygos apie tikėjimą, jogą, meditaciją ir panašiai, skaitys ją su didžiausiu malonumu, dėl nuoširdaus autorės humoro. Knygos teisės jau parduotos į 21 šalį: JAV, D. Britanija, Vokietija, Portugalija, Čekija, Ispanija, Vengrija, Brazilija, Čekija, Suomija, Vengrija, Izraelis, Italija, Indonezija, Korėja, Olandija, Portugalija, Švedija, Taivanis, Tailandas, Turkija.

Kitų atsiliepimai apie šią knygą:

http://kaasskaitau.blogas.lt/elizabeth-gilbert-valgyk-melskis-mylek-10.html

http://knygoholike.blogspot.com/2013/06/elizabeth-gilbert-valgyk-melskis-mylek.html

http://skaitantiems.blogspot.com/2011/07/elizabeth-gilbert-valgyk-melskis-mylek.html

Mireille Guiliano KODĖL PRANCŪZĖS NESTORĖJA. VALGYMO MALONUMO PASLAPTYS (angl. French Women Don't Get Fat)

Žanras: savišvieta

Puslapių skaičius: 266

Leidykla: Alma littera, 2006
Vertimas: iš anglų k.  vertė Aušra Veličkaitė

https://www.goodreads.com/ vertinimas:  3,45 (įvertino 10,553)

Perskaityta: 2015-05-18

Knyga: Tai pirmoji knyga apie svorio metimo ypatumus ir pirmoji skaityta šios autorės knyga. Elektroninė knyga

Vertinimas: 4/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiki knyga, kurios nepamirši)

Mano mintys apie knygą:

Lengvai skaitoma, naudinga patarimų knyga , norintiems numesti svorį ir jį išlaikyti. Prancūzė autorė, gyvenanti Amerikoje, pasakoja apie savo patirtį, lygina amerikiečių ir prancūzų valgymo, sporto ypatumus. Patarimai iš ties paprasti, bet vertingi. Knygoje autorė pasidalina savo šeimos (gyvenančios Prancūzijoje) patiekalais, kurie nekoloringi ir lengvai pagaminami. Dalinasi patarimais skirtingoms amžiaus grupėms.  Svarbu yra išlaikyti pusiausvyrą valgyme, valgyti su saiku, daug judėti, gerti daug vandens ir dar keletas paprastų prancūzių paslapčių. Svarbu mėgautis pačiu valgymu (vis paįvairinant maistą, gaminant iš šviežių pagal sezoną produktų) ir svarbiausia jausti malonumą nepersivalgant. 

Linkiu džiaugtis maistu ir nestorėti,
:):):)

Mano užrašai (citatos iš knygos):

• Prancūzės paprastai galvoja: „ką gero būtų galima suvalgyti?"

Amerikietės paprastai galvoja: „kad tik nesuvalgyčiau ko nors netinkamo".

• Prancūzės valgo mažesnes porcijas, bet daugiau skirtingų patiekalų.

• Amerikietės valgo didesnes porcijas, bet mažiau patiekalų.

• Prancūzės valgo daugiau daržovių.

• Prancūzės valgo daug daugiau vaisių.

• Prancūzės tiesiog dievina duoną, o gyvenimo be angliavandenių negalėtų nė įsivaizduoti.

• Prancūzės nevalgo maisto „be riebalų", „be cukraus" ar ko nors kito, iš ko dirbtinai atimtas natūralus skonis. Jos renkasi „tikrą daiktą" ir saiką.

• Prancūzės dievina šokoladą, ypač juodąjį, šiek tiek kartų, švelnų kaip šilkas, kurio kvapas kiek aitrus.

• Prancūzės valgydamos naudojasi visais penkiais jutimo organais - taip „mažiau" atrodo „daugiau".

• Prancūzės savo maistą, gėrimus ir judėjimą planuoja savaitei.

• Prancūzėms irgi pasitaiko išklysti iš kelio, bet jos visuomet sugrįžta į vėžes, nes tiki, kad kelių, kurie niekur neveda, nėra, yra tik aplinkkeliai.

• Prancūzės sveriasi retai, jos savo svorį mieliau matuoja rankomis, akimis ir drabužiais: „užtrauktuko sindromas".

• Prancūzės valgo tris kartus per dieną.

• Prancūzės neužkandžiauja visą laiką.

• Prancūzės niekad neleidžia sau alkanauti.

• Prancūzės neleidžia sau prisikimšti.

• Prancūzės lavina savo skonio receptorius, taip pat ir savo vaikų, nuo ankstyvos vaikystės.

• Prancūzės laikosi valgymo ritualų ir niekada nevalgo stovėdamos ar bėgomis, ar žiūrėdamos televizorių.

• Prancūzės nelabai mėgsta žiūrėti televizorių.

• Prancūzės nelabai turi ką per jį žiūrėti.

• Prancūzės pačios valgo ir kitus vaišina sezono gėrybėmis, kada produktai yra skaniausi ir turi daugiausia maistinės vertės. Jos žino, kad nuolatinė pasiūla dar nereiškia kokybės.

• Prancūzės labai mėgsta išbandyti, ko dar nėra ragavusios. Kad įprastas patiekalas atrodytų naujai, jos nuolat eksperimentuoja su žolelėmis, prieskoniais ir citrusinių vaisių sultimis.

• Prancūzės vengia labai karšto ir labai šalto maisto bei gėrimų. Jos mėgsta kambario temperatūros vandenį bei vaisius ir daržoves - kada jų skonis atsiskleidžia geriausiai.

• Prancūzės nemėgsta stipriųjų alkoholinių gėrimų.

• Prancūzės visuomet mėgaujasi vynu, tačiau tiktai valgydamos ir tiktai viena taure (o kartais ir pora).

• Prancūzėms labai patinka šampanas - kaip aperityvas arba su valgiu. Kad atsikimštų butelį šampano, joms nereikia jokios ypatingos progos.

• Prancūzės vandenį geria visą dieną.

• Prancūzės pačios renkasi savo malonumus ir kompensacijas. Jos suvokia, kad ir maži dalykai yra labai reikšmingi - ar juos pridėsime, ar atimsime. Ir žino, kad kiekviena suaugusi moteris už savo pusiausvyrą yra atsakinga pati.

• Prancūzės dažnai eina į turgų.

• Prancūzės savo pusryčius, pietus ir vakarienę planuoja iš anksto ir į kiekvieną valgymą žiūri kaip į menu (mažų patiekalų sąrašą), netgi kai valgo namie.

• Prancūzės galvoja, kad namuose paruošta vakarienė gali būti ne mažiau romantiška nei restorane.

• Prancūzės labai mėgsta vaišinti svečius.

• Prancūzėms milžinišką reikšmę turi maisto pateikimas. Vizualinis aspektas joms yra labai svarbus.

• Prancūzės, kur tik gali, vaikšto pėsčiomis.

• Prancūzės, kada tik gali, lipa laiptais.

• Prancūzės persirengia netgi tada, kai reikia tik išnešti šiukšles (niekada negali žinoti).

• Prancūzės yra užsispyrusios individualistės ir niekad neseka paskui minią.

• Prancūzės dievina madas.

• Prancūzės žino, kaip toli galima nueiti su puikia šukuosena, buteliu šampano ir gerais kvepalais.

• Prancūzės žino, kad lamourfait maigrir (meilė lieknina).

• Prancūzės dievina juoką.

• Prancūzės valgo, kad patirtų malonumą.

• Prancūzėms nerūpi dietos.

• Prancūzės nestorėja.

Autorė: Mireille Guiliano  biografija: http://mireilleguiliano.com/section/sub/6

 

Anotacija: Mireille Guiliano turi didelę patirtį gastronomijos, vyno degustavimo ir grožio industrijos srityse, išgarsėjo pasauliniu bestseleriu „Kodėl prancūzės nestorėja“.
Prancūzės nestorėja, nors gardžiuojasi duona, tešlainiais, vynu, drąsiai renkasi trijų patiekalų pietus ir neatsisako vakarienės. Stilingoje, išmintingoje ir linksmoje knygoje Mireille Guiliano atskleidžia prancūziškojo paradokso paslaptis. Tačiau čia nerasite nė žodžio apie dietas. Prancūzių paslaptis – teisingi valgymo įpročiai ir sveika gyvensena.
Mireille Guiliano siūlo labai paprastą, bet veiksmingą būdą, kaip išlaikyti dailią figūrą ir nekintantį svorį, pateikia dešimtis receptų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo netgi tukinantys. Ji pabrėžia, kad renkantis, ką valgyti, svarbiausia yra ne kalorijų skaičius, bet produktų šviežumas, įvairovė ir, be abejo, valgymo malonumas.
Klausant Mireille Guiliano patarimų nesunku įsitikinti, kad kiekviena iš mūsų gali gyventi, valgyti ir atrodyti kaip tikra prancūzė!
Knygoje autorė remiasi savo pačios patirtimi. Būdama paauglė, per moksleivių mainų programą nuvažiavo į Ameriką ir į Prancūziją grįžo labai sustorėjusi. Laimei, į pagalbą atėjo šeimos gydytojas: supažindino Mireille su klasikinės prancūzų virtuvės principais, laiko patikrintomis prancūzų gudrybėmis ir taip padėjo jai sulieknėti. Pakeitusi mitybos įpročius ir gyvenseną, Mireille iki šiol džiaugiasi visais gyvenimo malonumais. Valgo triskart per dieną visai nebijodama priaugti svorio.
Kiekvienai, kuri bandė laikytis dietų ir jų neištvėrė arba jomis nusivylė, autorė siūlo tikrai malonų būdą, kaip išlikti lieknai, – gyvenimą be korseto, neatsisakant vyno, duonos ir netgi šokolado. Pourquoi pas? Kodėl gi ne?
 „Nuostabu [...]. Tai, be jokios abejonės, geriausia iš visų naujausių knygų apie svorio reguliavimą.“
– Nanci Hellmich, USA Today
 „Galiu pagirti šią knygą už tai, kad joje kalbama ne apie įprastas dietas, kurios siūlo greitą rezultatą [...]. Čia viešpatauja sveikas protas – man asmeniškai labai patiko tai, kad nereikia vaikščioti į sporto klubus.“
– Lynne Truss, The Times (London)
 „Knygoje daug kas priminė mano pačios prancūzišką auklėjimą, be to, sužinojau ir daug naujo. Tai labai patraukli ir naudinga knyga visoms toms, kurios šokinėja nuo vienos dietos prie kitos ir patiria tik nesėkmes.“
– Nicole Miller
 „Tai ir prustiški memuarai, ir sveikos gyvensenos vadovas, ir Stebuklingos porų sriubos receptas [...]. Prieš šios puikiai parašytos knygos, kuri skelbia, kad svarbiausios subalansuotos dietos sudėtinės dalys yra šokoladas ir meilė, kerus negalės atsilaikyti net ir didžiausia pavyduolė ar skeptikė.“
– Allison Pearson, The Daily Telegraph (London)

Kitų atsiliepimai apie šią knygą:

http://arbatajuodoji.blogas.lt/laimes-hormonai-619.html